Senos pušys per smėlį į kopas išbėgs,
Bangos šoks palei kojas baletą.
Ilgesingus žodžius mano lūpos šnabždės
Apie vieną tave numylėtą.
Kasdienybės rūbus nusimetus krante,
Savo kūną nardinsiu iš lėto.
Sudejuosiu silpna geidulių tinkluose,
Nakties guoly paruoštos mums vietos.
Tavo pirštai nuskins dvi šviesiausias žvaigždes,
Aš bučiuosiu tave pakerėta...
O dangau, man taip gera, trokštu tyliai nuskęst,
Suktis meilės verpetuos su vėtra.
Aš žinau, kad Perkūnas nelaimins manęs,
Maldose daug svajonių sudėta.
Saulei kylant gelmėj bangos pinkles paspęs,
Amžiams liksiu aš tau pažadėta...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-04-27 21:00:51
Mane ypač suintrigavo paskutinė eilutė...Manau, kad tai tiesa...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-27 16:33:14
Mielos ir geros Pamario krašto eilės...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-27 16:10:39
Maironiškas ne tik savo struktūra, bet kažkas iš Jūratės ir Kastyčio repertuaro. Geros eilės, tikrai giriu.
Vartotojas (-a): Juodojibagyra
Sukurta: 2016-04-27 15:05:20
Jaučiuosi tarsi pasižiūrėjusi išraiškingą baletą, kurio pabaigą vainikuoja, kiek dramatiškas, amžinas, be galo gyvybingas ir brandus jausmas. Plauki ne po yrį, o sieksniais veržiesi į poezijos vandenyno platybes. Tu gali.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2016-04-27 13:45:48
Maironiškas. Drąsiau nerkit į metaforų pasaulį - jausmo Jums užtenka.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-27 08:44:59
labai gražios eilės