Senos pušys per smėlį į kopas išbėgs,
Bangos šoks palei kojas baletą.
Ilgesingus žodžius mano lūpos šnabždės
Apie vieną tave numylėtą.

Kasdienybės rūbus nusimetus krante,
Savo kūną nardinsiu iš lėto.
Sudejuosiu silpna geidulių tinkluose,
Nakties guoly paruoštos mums vietos.

Tavo pirštai nuskins dvi šviesiausias žvaigždes,
Aš bučiuosiu tave pakerėta...
O dangau, man taip gera, trokštu tyliai nuskęst,
Suktis meilės verpetuos su vėtra.

Aš žinau, kad Perkūnas nelaimins manęs,
Maldose daug svajonių sudėta.
Saulei kylant gelmėj bangos pinkles paspęs,
Amžiams liksiu aš tau pažadėta...