Santrauka:
nuo debesies nuo juodo varnos sparno
nuo debesies nuo juodo varnos sparno
į žemę į mane nukris lašai vilties
aš pasistengsiu nuvilioti rudenį
tegu palaipioja dar po medžius
tegu neliečia dar žolės
tegu dar akys pasvajoja
juk buvo vasara
jurginas šypseną spalvotą
dar dovanoja savo
kai susigers į žemę paskutinis rūko lašas
kaulėtas gruodas surakins ir pasivogs
žalumą
gyvastį
tada ateis tyla ir mano pievoj atsisėdus
begėdžiui rudeniui leis glamonėt save
kol neiškentus dar skaisti žiema
užbers abu išdykėlius nekaltu pirmu
sniegu
o šiaurės vėjas jiems lopšinę staugs
ir eisiu vienas jų ieškot
nes nujaučiu jų pasiilgsiu
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2006-10-28 18:01:03
Geras. Ir nuojautos neklaidingos...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2006-10-27 13:40:44
...ruduo - labai gražu...nuostabus metas elegiškam džiaugsmui...o pirmas sniegas,argi ne Dangaus Vizija???
Anonimas
Sukurta: 2006-10-27 10:20:18
Pasitaisau- labai švelnus.
Anonimas
Sukurta: 2006-10-27 10:19:29
Labau švelnus...