Skrendu keistai,
Dar kojos žemę liečia,
O jau širdis
Seniai toli toli.
Žinau gerai,
Ką aš sutikt norėčiau
Ir ką galiu
Sutikti šiam kely.
Gėlė keista
Pražydo molio puode –
Į baltą paukščio
Plunksną panaši...
Ne viskas balta
Ir ne viskas juoda –
Savam kely
Tu pats dryžius pieši.
Žinau, ne tu –
Tai vėjas veidą glosto,
Po šiuo dangum
Likau viena ašai.
Aš neverkiu,
Ne ašaros ant skruosto –
Tai skaidrūs
Dideli lietaus lašai.
Todėl skrendu
Virš snaudžiančio beržyno,
Į baltą debesį
Pro giesmę vyturių...
Kiek skrisiu dar,
Tik vienas Dievas žino,
Juk aš sparnų
Seniai nebeturiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-04-27 13:38:42
Tie svajonių sparnai...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-27 09:46:17
labai gražios , jausmingos, prasmingos eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-27 08:15:29
Vaizdinga, gražu.
Kai troškimas yra galingas, tai ir sparnai nauji išauga. Tad linkiu sakalu pakilti.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-26 21:55:03
Toks jau varnelės likimas kilti kuo aukščiau, kad kuo platesnis būtų akiratis. Sėkmės.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-26 17:48:47
Labai labai patiko.
Priglausiu į mėgstamiausius.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-26 15:07:32
Beplunksniai širdies sparnai neša į tolius, kur jau be dryžių.
Vienišėjimas, bet ir perspektyva į aukščiausiąjį dangų.