Skrendu keistai,
Dar kojos žemę liečia,
O jau širdis
Seniai toli toli.
Žinau gerai,
Ką aš sutikt norėčiau
Ir ką galiu
Sutikti šiam kely.

Gėlė keista
Pražydo molio puode –
Į baltą paukščio
Plunksną panaši...
Ne viskas balta
Ir ne viskas juoda –
Savam kely
Tu pats dryžius pieši.

Žinau, ne tu –
Tai vėjas veidą glosto,
Po šiuo dangum
Likau viena ašai.
Aš neverkiu,
Ne ašaros ant skruosto –
Tai skaidrūs
Dideli lietaus lašai.

Todėl skrendu
Virš snaudžiančio beržyno,
Į baltą debesį
Pro giesmę vyturių...
Kiek skrisiu dar,
Tik vienas Dievas žino,
Juk aš sparnų
Seniai nebeturiu.