kai spengia virpesiu tyla
pažaiskim lietų
ant paukščių susigūžusių
kreivų stogų
ant sugeriančio atmintį velveto
iš to praėjusio
bet esamo
saldu
nubraukt blakstienomis
nuo tavo lūpų rasą
kai žvilga
dangų laižantys žaibai
kai uogomis lietaus
į žvilgsnį laša
skaidrus būtasis
neatsilaikai
prieš šiltą dvelksmą
nežaboto vėjo
nusprūdusio nuo lūpų...
ar daugiau
kažkas begali būti
nei turėjom?..
bekraštį lietų
trunkantį lig šiol
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-04-26 23:49:48
pasiilgstu jūsų eilių
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-26 23:29:25
Priglaudžiu be komentarų.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-26 13:19:51
Puikios metaforos ir gražūs jausmai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-26 11:11:22
gražiai, jausmingai pažaista eilėmis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-26 10:03:10
Jautrios eilės, atveriančios Tylos gelmes... gražu :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-26 06:43:16
Ilgesingas jausmas...