Tu vėl priminei pažadą seną.
Braido žodžiai minčių ežeruos...
Jau seniai, jau seniai nesulauki
Išsūpuotos manosios dainos.
Šiandien žemę apglėbti norėčiau,
Keistą nerimą jausti delnais...
Pasakyki, kas slegia tau sielą,
Ką priglausti man rimais gyvais?
Gal paukštelį sušildyt – kaip žodį,
Kaip kamienų artumą miške?
Krykščia mintys... Laužavietės mielos
Dengias, gaubiasi laiko tėkme.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-26 10:22:58
Graži daina, išsiliejusi seno pažado sušildytais žodžiais... puiku.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-04-26 08:09:05
gražios eilės
Vartotojas (-a): stela
Sukurta: 2016-04-26 07:27:59
Patiko:..." krykščia mintys...Laužavietės mielos
Dengias gaubiasi laiko tėkme".
Labai gražus eilėraštis.
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-25 22:24:04
Gražus, jautrus eilėraštis. Ačiū.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-04-25 19:55:54
Šilumos, meilės ir švelnaus rūpestingumo kupinas eilėraštis.
Atidžiai parinkti dainingi žodžiai jaukiai sūpuoja mielus prisiminimus ir viltį, -
ji neišnyks laiko tėkmėje :)
Dėkui!