Tu vėl priminei pažadą seną.
Braido žodžiai minčių ežeruos...
Jau seniai, jau seniai nesulauki
Išsūpuotos manosios dainos.
 
Šiandien žemę apglėbti norėčiau,
Keistą nerimą jausti delnais...
Pasakyki, kas slegia tau sielą,
Ką priglausti man rimais gyvais?
 
Gal paukštelį sušildyt – kaip žodį,
Kaip kamienų artumą miške?
Krykščia mintys... Laužavietės mielos
Dengias, gaubiasi laiko tėkme.