Stovi beržas vienišas palaukėj,
Toks jis vienas, kaip mano širdis.
Daug jis metų pagalbos šaukiasi,
O gal ir manęs.
Nežinau, kam labiau slegia sielą,
Gal tam beržui palaukės gale?
Jam stovėti vienam ten nemiela,
Jam taip reikia manęs.
O gal ten ne beržas?
Gal ten mano lemtis?
Aš eisiu, nieks nevaržo.
Jaučiu, ten mano širdis.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-26 11:12:00
Graži alegorija... Išties, širdis jau nebe viena, kai mylinčiu žvilgsniu atranda ir atjaučia kitą...
Moderatorius (-ė): Cieksas Žalbungis
Sukurta: 2016-04-25 17:16:47
širdis - berže, lemtis- ant delno