Stovi beržas vienišas palaukėj,
Toks jis vienas, kaip mano širdis.
Daug jis metų pagalbos šaukiasi,
O gal ir manęs.

Nežinau, kam labiau slegia sielą,
Gal tam beržui palaukės gale?
Jam stovėti vienam ten nemiela,
Jam taip reikia manęs.
O gal ten ne beržas?
Gal ten mano lemtis?
Aš eisiu, nieks nevaržo.
Jaučiu, ten mano širdis.