neužčiaupiamą srovę lietaus
lyg iš lūpų į lūpas
tol kol sutrupa debesys
tviskantys žodžių šerkšnu
atsidūsti įkvėpdamas ryto
kažkaip išgyvenome
lyg atominį karą
save
padalintus į du
kraujo upių žemėlapius
klysta neklystantys
tylime
pro įkaitusią tylą pabyra
snieguoti drugiai
regis pamečiau kompasą...
grįžti...
girdžiu tik kad lyja
ten kažkur
per toli
kad dar būtum
kažkur
per giliai
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-25 11:15:33
Kadangi be skyrybos, kelis kartus rinkau mintis kol sudėliojau.Supratau.Išmintingai ir vaizdžiai, bet jei
tyla įkaitusi, snieguoti drugiai ištirps greitai, viskas dar greta - nereikės kompaso grįžti...:)
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-25 11:13:39
tokie svarūs ir kartu labai jautrūs žodžiai...puikios eilės
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-25 11:10:00
Paini mūsų laikmečio problema, dėl kurios nutylėti negalima.