Išsipynė prietema kasas.
Ji paleido ilgus ilgus plaukus.
Skarele palša apsigaubė pečius,
O rūke paskendo visas laukas...
Vakarėja... Pro juodas šakas
Jauno mėnesėlio veidas blyksi –
Net šešėlio savo nesuras
Kažkur kloniuose paklydusi laumytė.
Pamojuoja paukštis. Labanakt.
Atsidūsta paskutinį kartą svirtys...
Paskuba naktis žvaigždes uždegt –
Ramų miego troškulį pagirdyt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-24 20:17:48
Gražus vakaro aprašymas. Ačiū.
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-04-24 16:51:00
Tobulais ryškiais spalvingais poetiniais potėpiais Autorius kuria tokios savos ir artimos gimtinės paveikslą. Kiekvienas gamtos vaizdas kupinas meilės žmogui, o žmogaus ir gamtos poetiniai santykiai puošti švelnumu, grožiu, ilgesiu.
Puikus eilėraštis.