Vakarėjant

Išsipynė prietema kasas.
Ji paleido ilgus ilgus plaukus.
Skarele palša apsigaubė pečius,
O rūke paskendo visas laukas...
 
Vakarėja... Pro juodas šakas
Jauno mėnesėlio veidas blyksi –
Net šešėlio savo nesuras
Kažkur kloniuose paklydusi laumytė.
 
Pamojuoja paukštis. Labanakt.
Atsidūsta paskutinį kartą svirtys...
Paskuba naktis žvaigždes uždegt –
Ramų miego troškulį pagirdyt.
Papartis

2016-04-24 12:45:13

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): sada

Sukurta: 2016-04-24 20:17:48

Gražus vakaro aprašymas. Ačiū.

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2016-04-24 16:51:00

Tobulais ryškiais  spalvingais poetiniais potėpiais Autorius kuria tokios savos ir artimos gimtinės paveikslą. Kiekvienas gamtos vaizdas kupinas meilės žmogui, o žmogaus ir gamtos poetiniai santykiai puošti švelnumu, grožiu, ilgesiu. 
Puikus eilėraštis.