Vakarėjant
Išsipynė prietema kasas.
Ji paleido ilgus ilgus plaukus.
Skarele palša apsigaubė pečius,
O rūke paskendo visas laukas...
Vakarėja... Pro juodas šakas
Jauno mėnesėlio veidas blyksi –
Net šešėlio savo nesuras
Kažkur kloniuose paklydusi laumytė.
Pamojuoja paukštis. Labanakt.
Atsidūsta paskutinį kartą svirtys...
Paskuba naktis žvaigždes uždegt –
Ramų miego troškulį pagirdyt.