Keisti paukščiai
Sako, kad esate
jūreivių sielos,
paklydusios
tarp žemės ir dangaus,
vis ieškančios,
nerimstančios,
bet mielos, nežinančios,
kas gali jus priglaust.
Sūrumas vandenų,
erdvių platumas
ir vėjai sparnuose
vis kels ir neš,
tik širdys – atviri
bedugniai triumai,
signalą vieną
siunčia – SOS!
Negrįžę,
neišgelbėti, be vietos,
nebeišplaukę
iš tylios gelmės...
Jų baltos sielos –
klykiančios žuvėdros,
kitus ir pasitiks,
ir palydės.
Sako, kad esate...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-24 12:48:38
Pritariu Bruknelei, Juk autorius rašo kas tuo metu jo sieloje susigulėję arba akimirkos momentas.
.
Vartotojas (-a): Bruknelė
Sukurta: 2016-04-24 12:14:11
O aš manau, kad keisti nereikia nieko, nes neretai kūrėjas sako tai, kas jam aktualu, o skaitytojas atsirenka, kas svarbu jam... Galų gale eilėraštis - tai jausmas, išgyvenimas... Sėkmės ir talpaus žodžio, VARNELE TU mano. Taip kasdien po kūrinuką!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-23 19:21:35
labai pagauliai, vaizdžiai, gyvai
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-23 11:16:25
Man atrodo nereikalinga (arba keistina) nerimstančios,/ bet mielos, nežinančios...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-23 09:24:43
Skaičiau ir regėjau. Puikiai.