Keisti paukščiai
Sako, kad esate
jūreivių sielos,
paklydusios
tarp žemės ir dangaus,
vis ieškančios,
nerimstančios,
bet mielos, nežinančios,
kas gali jus priglaust.
Sūrumas vandenų,
erdvių platumas
ir vėjai sparnuose
vis kels ir neš,
tik širdys – atviri
bedugniai triumai,
signalą vieną
siunčia – SOS!
Negrįžę,
neišgelbėti, be vietos,
nebeišplaukę
iš tylios gelmės...
Jų baltos sielos –
klykiančios žuvėdros,
kitus ir pasitiks,
ir palydės.
Sako, kad esate...