Santrauka:
Neištesėti pažadai
Kiek jau sau žadėjau – nerašysiu,
Be manęs rašeivų į valias.
Bet išlįsdavo mintis kaip kipšas
Ir tylom rikiuodavau eiles.
Popierius kantrus, iškenčia viską:
Ką rašei, braukei ir gadinai,
Negalvodamas, kad iškerti tu mišką,
Kurio niekada nesodinai...
- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -
O kas, jei taip iš tikro atsitiks?
Mažiau rašyk, daugiau miškų išliks.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-22 13:44:56
Privertėte susimąstyti ir mažiau rašyti. Dėkoju.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-22 09:35:33
Negalvodamas, kad iškerti tu mišką,
Kurio niekada nesodinai...
va, šitos eilutės man pačiausios