Santrauka:
Vėl pilnatis....
Ir vėl akių sumerkti negaliu.
Nakties vystyklai klosto būvį.
Mėnulio žvilgsny valandas renku,
Sveriu sunkėjantį likimo krūvį.
Juk tu žinai, giliai ir aš jaučiu –
Paleidom savo aukso žuvį.
Tarp meilės tolstančių krantų
Per daug iliuzijų prikūrėm.
Šešėliai kuždasi tarp pumpurų –
Tikriausiai paslapčių daug turi.
Rytuos žara vilties dangum
Atrėžia naują dienos pjūvį...
2016 04 21
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-04-22 13:54:48
Turėtume daugiau tokių gerų minčių, jei pilnatis dažniau kartotųsi...( čia pajuokavimui),o tikrumoje imponuojantis kūrinėlis ir su Anos pataisymais ,ypač su antruoju - nesutinku
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-22 09:40:29
nauja diena visada gerai, ypač jeigu ji viltinga...gražiai čia jūsų pamintyta
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-22 09:23:04
Žuvis greita — pagauti ją sunku, o saviplaka tikrai verta dėmesio.