Nemiga
Ir vėl akių sumerkti negaliu.
Nakties vystyklai klosto būvį.
Mėnulio žvilgsny valandas renku,
Sveriu sunkėjantį likimo krūvį.
Juk tu žinai, giliai ir aš jaučiu –
Paleidom savo aukso žuvį.
Tarp meilės tolstančių krantų
Per daug iliuzijų prikūrėm.
Šešėliai kuždasi tarp pumpurų –
Tikriausiai paslapčių daug turi.
Rytuos žara vilties dangum
Atrėžia naują dienos pjūvį...
2016 04 21