Esi graudus kaip tuščias avilys,
Apglėbęs laiką buvusį ir aitrų pikio kvapą,
Menka viltis, kad nektaru dar lis,
Nes bitės mirė, išlėkė, prašapo,
Bet siluetas sename sode
Visus medunešius dar saugo, dar sapnuoja —
Talpiausias kuparas svajonėms susinešt
Laka primerkta, be spalvos, be kojų.
Kiekvieną rytą į tave žiūriu,
Kol gomury lyg graudulys apsąla.
Meluoji man, kad nieko neturiu —
Štai ilgesys kaip svečias užu stalo,
Puodeliai du su mėtų arbata.
Skalsus tylėjimas, kai atmintis garuoja
Ir mūsų žiedlapiais palaiminta diena,
Kai mudu grįžtame abu kartu į Rojų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-24 16:01:58
Gražus kūrinėlis, vaizdinga kalba, gerai išpildyta mintis. Ačiū.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-21 23:43:52
Graudžiai gražus tas abiejų santykis po visų praradimų... ir tas svečias ilgesys labai savo vietoj. Patiko.
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2016-04-21 22:12:31
Paskaičius tokias eilutes net saldu pasidaro...
Midum su apyniais... ragauju... pavirtus arbata.
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2016-04-21 21:58:31
oi tas ilgesys ir ta arbata... puiku
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-21 18:10:36
Meluoji man, kad nieko neturiu –
Štai ilgesys kaip svečias užu stalo
Liuks!
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-21 08:06:08
Kaip visada - super!
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-04-21 07:46:58
Esi graudus kaip tuščias avilys,
Apglėbęs laiką buvusį ir aitrų pikio kvapą
Puodeliai du su mėtų arbata.
Skalsus tylėjimas, kai atmintis garuoja
Paskaičius tokias eilutes net saldu pasidaro...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-21 07:11:19
Patiko. Vaizdinga avilio metafora. Ir kvapai, ir spalvos, ir jausmai.