* * *
Tėčio vagos
būdavo tiesiausios.
Ir mama sakydavo:
kaip stygos...
Pradalgės,
už sodo suguldytos,
per saulėtekį
švytėdavo
it auksas.
Prakaito rasa
kaktos raukšlelėj.
Ir vėsus, įdiržęs
delnas.
Šypsenai sudėtos
lūpos.
Žvilgsnis –
kupinas palaimos.
Dėstosi paveikslas.
Lyg vitražas.
Iš tenai, toli...
Į amžinybę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-20 20:33:34
Šviesiais atminimais tapytas paveikslas...
Gražu.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-04-20 20:22:10
Tėčio paveikslas tobulas. Laabai patiko.