Besparnis aš. Vienkojis ir vienrankis.
Pačioj jaunystėje suvargintas esu.
Svajojau skrist aukštai virš debesų.
Dabar žeme sunkokai vaikščiot tenka.
Jau pergyventi dėl niekų aš atpratau.
Geromis mintimis aš pasikliauju.
Esu pasaulyje, keliauju
Ir retsykiais nešu tą džiaugsmą Tau.
Tylūnas aš. Kalba Tau – dovana
sruvena upeliu kalnų srauniu,
tai sklando sakalo sparnu
ir leidžiasi liūdnoka aimana.
Pavydžiu Tau. Dorai ir šviesiai
ir tą pareikšt raštu galiu,
sparnų gausybe, aibe spindulių
ir tuo, kuo nepaliaujamai tikėsiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-21 07:08:07
Nesvarbu, jeigu nesama fiziškai stipruolio. Kur kas svarbiau būti dvasios titanu.
Vaizdingas palyginimas svajonių jaunystėje ir realybės paskutiniame laikotarpyje.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-20 14:13:57
Protingo žmogaus yra pasakyta: kad paukščiai dvikojai, tai dar nereiškia, kad visi dvikojai - paukščiai.
Manau, svarbiausia giedoti savo balsu, o jei tai džiaugsmas kitiems- visai puiku.Gražiai , upeliu sruvena
Jūsų mintys.