Besparnis aš. Vienkojis ir vienrankis.
Pačioj jaunystėje suvargintas esu.
Svajojau skrist aukštai virš debesų.
Dabar žeme sunkokai vaikščiot tenka.
 
Jau pergyventi dėl niekų aš atpratau.
Geromis mintimis aš pasikliauju.
Esu pasaulyje, keliauju
Ir retsykiais nešu tą džiaugsmą Tau.
 
Tylūnas aš. Kalba Tau – dovana
sruvena upeliu kalnų srauniu,
tai sklando sakalo sparnu
ir leidžiasi liūdnoka aimana.
 
Pavydžiu Tau. Dorai ir šviesiai
ir  tą pareikšt raštu galiu,
sparnų gausybe, aibe spindulių
ir tuo, kuo nepaliaujamai tikėsiu.