Kam pažadinai snaudusią tylą,
Kuri niekad, maniau, neatbus.
Juk žinai, sausi žiedlapiai byra –
Laiko vėjai ir juos greit nupūs...
Verks raudonos aguonos, o pievos
Ir žydėjimas liepų – kitiems...
Atminties takais eisim po vieną,
Upių vandenys tyliai tekės...
Sena valtis... Jai irklų nerandam,
Laiko upėj – daugiau akmenų...
Nepasiekiamas kitas jau krantas,
Nors irkluoti mokėjai, menu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-04-20 15:05:11
Kupinas elegiškos nuotaikos žodis, tiesiog katarsis...
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-04-20 14:41:55
Labai daug gilios prasmės, kaip ir pačioj laiko upėj...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-20 13:27:03
srauni ta laiko upė ...labai gražiai čia jūs išsakėt
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-20 10:39:32
Laiko upė — slenkstėta, ir ne kiekvienas sugeba gerai išvairuot.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-20 02:19:16
Gal tik atrodė, kad mokėjot irkluoti/ O gal irklavot ne ta kryptimi/?
Vartotojas (-a): aqua
Sukurta: 2016-04-19 23:31:36
Labai trapu ir gražu.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-19 23:11:20
Nuoširdu. Ačiū. Nežinia kas dar laikia...
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-19 20:53:10
Gražiai, jautriai pasipasakota. Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-04-19 20:51:27
Nuplaukia upe mūsų metai...