Kam pažadinai snaudusią tylą,
Kuri niekad, maniau, neatbus.
Juk žinai, sausi žiedlapiai byra –
Laiko vėjai ir juos greit nupūs...

Verks raudonos aguonos, o pievos
Ir žydėjimas liepų – kitiems...
Atminties takais eisim po vieną,
Upių vandenys tyliai tekės...

Sena valtis... Jai irklų nerandam,
Laiko upėj – daugiau akmenų...
Nepasiekiamas kitas jau krantas,
Nors irkluoti mokėjai, menu...