Santrauka:
„sapnas“ su jumoro gaidele
Saulėtai denelai lepsnojunt
grait sodi sužalias apvynojai.
Žedais pasrėdis vyšnia ilgašake
E kaštonai švęs kaip žvakes.
Jau gi maina rūbų dirvas, pievas,
sužydes tuoj obelys ir jievas.
Gi, kaip sapnas ažburtas
kalas, dygsta Žemes turtas.
Ir kai visa taip grait sužėla, –
susapnavau bernužėlį.
Visų naktį sapni lunkias
ir vedžioja mani ažu parunkes –
pievam, žydinčiais laukais,
da nigdi nepramintais takais.
Ale, ryti pakirdus jau
tikroven ašei vėl grįžau.
Veiziu – esu ne jauna – sena,
jau kaip blėstunti balana...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-04-20 14:15:59
Puikus tarmiškas prisilietimas prie pavasariu kvepiančios gamtos...
Ir ta jumoro gaidelė čia labai vykusiai nuskambėjo!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-20 13:29:33
gražiai tarmiškai
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-19 20:56:39
Sveikinu puoselėjant tarmiškumą.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-04-19 20:40:34
Nuotaikingai surašytas sapnas ir tarmiškai dar paašrintas nuotaikingumas. Nesvarbu, kad nubudus smagumo maža...