Pasakyk man, dangau, kad jau išverkei būtį,
Gal dar liko šiek tiek, gal dar liko truputį —
Mano žingsnių tylos ir lemties man žadėtos,
Nežinau, ar širdy tavo liko man vietos.
Glostai laiko delnais mano blyškaną veidą,
Klausi — jėgos visai gal mane jau apleido?
Ir platybėj laukų išbarsčiau aš likimą
Per tą amžiną laiko beprasmį lėkimą.
Glėbyje sutemų verkia vienišas vaikas,
Tau sakau, motinėl, jį maitinti jau laikas,
Kaip maitina žvaigždėm mėnuo alkaną dangų,
Ir platybėj dienų susipynus jau rankom
Basos dienos pralėks ir neliks raudai vietos,
Nenuskinki gėlės man sapnuose žadėtos.
...................................................................
Pasakyk man, dangau, kad jau išverkei būtį,
Meilę paslėpiau aš savo sielos kamputy...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-04-20 14:45:05
Labai labai...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-20 02:39:54
Jautriai, net labai...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-19 21:09:51
Vaizdingos su gražiomis metaforomis eilės.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-19 20:55:20
Prasmingas šičia graudulys...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-04-19 20:45:43
Labai patiko... dainingos, giliai paliečia...
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-19 17:17:27
Ir platybėj laukų išbarsčiau aš likimą
Per tą amžiną laiko beprasmį lėkimą.
Taip , belieka tik pritarti - viskas jautru ir miela.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-19 16:45:42
Patiko. Ir skaitosi lengvai. Mintys plaukia jautriai
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-19 11:15:50
Prasmingai ir jautriai: Pasakyk man, dangau, kad jau išverkei būtį ...