Aukštai bučiavos planetos ir žvaigždės,
O į burną krito penkiakampės snaigės.
Rymojau aikštėj atviras vakaro vėjui
Ir tavęs net Mėnuliui labai pavydėjau.
Tada degtinė bespalvė kvailai baigės,
Liko tik riebios, nevalgomos sraigės.
Supykęs tiesą į akis greitakalbe išdėjau
Ir leidau laisvom mintims lėkti pavėjui.
Nutilo gatvės, svarbiausių paradų aikštės,
Tiktai gražuolės tenai iki ryto vaikščios.
Lieknos kaip pušys, puošnios, ne baikščios,
Dėl pirmo pavasario žiedo jos aikčios.
Aukštai klajojo planetos ir snaigės,
O į Žemę krito penkiakampės sraigės.
Kada beviltiškas balius pagaliau baigės,
Baloj plūduriavo plastikinės žvaigždės.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-15 20:27:59
smagu jus skaityti
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-15 13:55:22
(Ne)linksmas vaizdelis.
Visų pirma, lyrikos nematau, be to, nors ir išsižiojęs, matau kategoriją Poezija > Eilėraštis, o tuo ir daugiaprasmybę.
Pavyzdžiui – pora aspektų toliau.
Aplink tamsu. Ieškoma savojo šviesulio.
Truputį apžvelgiant raišką, penkiakampės žvaigždės – pirmiausia aštrios, svaigalo (tegul ir tonizatoriaus, o greičiau pakaitalo tam, kas tikra) irgi nėra, sraigės – šiuo atveju fui, o šaltą situaciją paįvairina naktinės žibutės. Na, gal ne visai tai, bet fone jos gali vaikštinėti kaip alternatyvos.
Per daug neaiškinant logiškai, čia nusivylimas, kartėlis, neporinė būsena tarp 5-kampių. Baliaus aksesuarai (žvaigždės) nupuolė, o sraigės iššliaužė ir dabar lėtai gręžiasi sraigtu kaip sriegis į širdį.
Tačiau (atkreipus dėmesį ir į pavadinimą), kūrinio mintį galima suprasti ir linksmiau – kaip paplaukimą įkaušus, žiū vietomis keičiasi snaigės, sraigės, žvaigždės – pasaulis vartaliojasi...
Po bet kokių linksmybių aplanko panaši būsena, gerai nusakyta.
Jei kiek blaiviau – sugaudyti prasmes sunku, bet viena vis tiek ryškesnė: tuštuma, netikrumas, vienatvė.
Baigiu nuolauža iš savo plastikinio žvaigždyno. Kadangi mintį galima išversti per bet kokią situaciją, matau ir (ne dangaus) ekraną. Gūdi tamsa.
Balius (sueiga su bespalviu svaigalu) baigės, o išsižiojus tame ekrane vis ieškoma kažko, aikčiojama, kažkas išdeda, ką galvoja, bet tai nulekia pavėjui.
Kaip jau kam susisuka planetos ir kaip suvilioja žibutės...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-15 07:46:27
Lyriškas kūrinys su gilia potekste.
"Dėl pirmo pavasario žiedo jos aikčios."
Kai nėra ką pasakyti, kalbama apie orą arba metų laiką.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-15 07:10:30
Vaizdinga, nuoseklu, ironiška...