Santrauka:
Toks tas gyvenimas su pakilimais ir nuosmukiais
Kai įsiaudrinu
Ir skalikus apsauginius paleidžiu,
Jaučiu, kaip manyje
Manęs vis mąžta.
Susivokt vien baimė tepriverčia,
Juk šitaip
Sudilsiu
Visiškai!
Imu augint mažytį savo „aš“.
Pienelio motinos iš krūties,
Gėrio rasa apkrapinu,
Vaiduokliško paparčio syvais
Rytui dygstant.
Stebiuos,
Jau gyvas,
Atkunta,
Vystyklus nuspardo.
Žiūriu – gumbeliai kaktoje!
Tik auga, auga, auga,
Draikos dangumi,
Kol Ego
Net Dievulį iš namų
Varyti užsinori.
O tada ir vėl skrydis
„Su polėkiu“:
Virš galvojimo,
Link bobutės sukiužusios geldos,
Žemės vabalo krebždesio,
Link nesaugiai virš savasties
Pakabinto
Lemties bato
Šešėlio.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2016-04-15 13:03:36
Lemties bato? Ar lemties balto šešėlio?
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-14 22:24:19
Įdomu. Savita.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-14 21:36:06
Šypsojausi skaitydamas :) Reiškia, nepraėjo pro šalį :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-14 20:40:07
Gyvenimas panašus sraunią vingiuotą upę su kilpomis, slenksčiais, brastomis, užtvankomis, išskiriant amžių.
Kūrinys žaismingas, nuotaikingas, nestokojantis humoro. Man labai patiko.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-14 20:14:22
Toks gyvenimas...man patiko šio kūrinio šerdis.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-14 16:10:53
Geri akcentai, viskas patiko, tik pabaigoj per daug apibūdinimo nesaugiai ir grėsmingai.
(pataisyta)