* * *
Gyvenu
lyg varlė po ratu:
vis bijau,
kad riedėt nepradėtų.
Toj vėžėj ir gilu,
ir platu —
išropoti
jėgų neužtektų...
Tiktai guodžia
naivuolė viltis —
išgyventi
viduržiemio speigą.
O tada —
gal pavasario liūtys
pripils sklidinai
jo išdžiūvusią vagą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-14 20:27:42
Malonu, kai šviečia viltis.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-14 17:52:22
su viltimi
Vartotojas (-a): sada
Sukurta: 2016-04-14 12:17:44
Apie rimtus dalykus su sąmoju. Puiku.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-14 12:01:33
Žaismingas, nestokojantis sąmojo kūrinėlis. Man labai patiko.