Renki atodūsius jau nesamus, bet būtus,
smėlėtom kopom mintimis eini, eini,
bangas dar gena vėjas, baltos putos supas,
dar baltasparnis paukštis debesy.
Nors tau atrodo, kad buvai ir kad esi,
bet laikas atsiliepia tau tik būtas,
ir tie, kur šitom pėdomis nuėjo ten visi,
suplyšo ir subliūško lyg tos jūros putos.
Tik neša vilnys ošiančios kažką į čia –
laukimą būtą, burę, plyštančią audroj,
ir tu esi vienos vilnies vienam laše,
ir jis suduš į krantą atsimušęs tuoj.
Ir burė skęs, ir lūpos dar šnibždės –
ne čia
esi ir ne dabar, ir žodį paskandins vilnis –
rytoj.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-04-13 14:51:33
Skaičiau ne kartą, nes užburiantys žodžiai ir mintis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-13 13:37:36
Puikus sonetas. Skaičiau ne kartą. Ačiū.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-13 09:30:40
Bangų ritmu apie laiką, jo trapumą... Tai, kas būta ir tai, kas dar bus, jungia jautriai pagauta dabarties akimirka- buvimas "vienos vilnies vienam laše". Ačiū.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-12 18:29:46
Buvo, bet nepražuvo — giliu atodūsiu išsiveržė ir privertė kitus susimąstyti.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-12 18:13:14
Jeigu laikas atsiliepia esamame laike, tai negali atsiliepti tiktai būtas be esamo.
Įdomus kūrinys, verčiantis pamąstyti, kas slepiasi tarp eilučių.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-12 13:43:18
"Nejaugi aš tik vienas pastatytas
stovėt, mąstyt ir viską prisiminti?
Užmiršti - dar anksti.Dar nesukurtas tiltas,
kuris sujungtų mus ir mūsų mirtį." Just. Marcinkevičius
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-12 12:39:44
gražios , jausmingos eilės...puiku