Ant laiptų murzinas bedalis,
Akis nudelbęs ir mintis,
Sėdėjo Angelas sušalęs,
Kiaurai jį permerkė liūtis.
Ištaršė vėjai rūbą baltą,
Kraujuoja sopuliu širdis.
Ir niekas nepaklausė, ar nešalta,
Klebena uždaras duris...
Lietus žaizdas nuo veido plovė,
Lėtai tekėjo akimis,
Akimirka iliuziją sugriovė,
Kam Angelui ši veidrodžių šalis?
Vėl rytas bus – tiktai be saulės,
Ir vandenyje iškreipti veidai.
Kur rast jam lopinėlį be apgaulės?
Visur tiktai lašai lašai lašai ...
Sparnai sumirko, žemė traukia,
Po kojom šlapia – atsispirt sunku.
Ir siluetas Angelo išplaukia
Sruvenant lietui perskeltu stiklu...
(2016 01 03)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-11 23:35:11
Vaizdžiai čia tas sušlapęs angelas nupieštas. Jo, stiklo nesuklijuosi, vis tiek rėžis liks :(
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-11 18:22:54
gaila Angelo...eilės gražios
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-04-11 17:17:46
Gražiai sueiliuota, tik Angelas labai jau žmogiškas....
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-11 14:36:23
Puikus Angelo paveikslas.
Dėkui.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-11 13:48:56
Sužavėta. Priglausiu. Ačiū.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-04-11 08:05:26
Galgi tas nepaprastas angelas pakils ir skris? Toks jau nepaprastas nutapytas jo paveikslas...