Kai būna liūdna,
Tu kvatok!
Dėl to, kad verkt jau moki...
Juk nesvarbu, ar šiandien,
Ar rytoj
Pražys miškely plukės.
Jos pražydės ir vėl nuvys,
O mes gyventi liekam.
Ir nesakyk, kad tiems sunku,
Kurie neranda savo žiedo...
Gal mintyse kitų
Atrast gali paguodos sielai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Bruknelė
Sukurta: 2016-04-11 17:06:09
Taip ir matau plačią šypseną ir optimizmo kupinas akis! Dvasia atsigauna...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-11 11:04:28
Neradus savo žiedo, širdis yra kur kas ramesnė negu praradus.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-04-11 10:15:26
Žiedai tokia trumpalaikiai, o žodžiai - ilgam...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-04-11 07:04:17
Iš tiesų - pavasariai ateina, praeina, sužydi, nužydi, o mes pasiliekam... Viltinga...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-04-10 16:48:30
gal randam tuos savo žiedus, bus linksmiau