Kai būna liūdna,
Tu kvatok!
Dėl to, kad verkt jau moki...
Juk nesvarbu, ar šiandien,
Ar rytoj
Pražys miškely plukės.
Jos pražydės ir vėl nuvys,
O mes gyventi liekam.
Ir nesakyk, kad tiems sunku,
Kurie neranda savo žiedo...

Gal mintyse kitų
Atrast gali paguodos sielai?