Pačiame nuošaliausiame sodo kampely pražydo gėlė—
Lyg vaiko akys žvelgė į pasaulį.
Saulė tik pro šakas ir vėjas tik prisėdęs lyg pailsėti.
Paukšteliai netyčia aptikę grožybę kraipė galveles.
Taip ir žydėjo vienišoji, džiaugėsi galėdama tiesiog žydėti...
Pavasaris yra pavasaris. Prasidėjo ir katėms, ir katinams.
Prisišildę atokaitoj nerimastingai ieškojo artimo kūno.
Tik gėlė nežinojo, kas tai yra. Vos išdygusi ji matė įvairovės kupiną pasaulį.
Kartais vėjas ir saulė glamonėdavo. O tos glamonės buvo tokios švelnios, atsargios.
Prasidėjo morčius. Vakarais ilgai girdėdavosi tarsi kūdikio verksmas...
Gėlė vos bluostą sudėjusi prabudo. Apsunkęs žiedas nerimastingai virpėjo.
Kniaukimas virto į įnirtingą mūšį. Kas tai? Ar tai toks pavasario griausmas nusileidęs į žemę?
Jis artėjo ir nuo rudens sutrešę lapų likučiai skraidė ore. Kas tai? Ar pavasario dovanos?
Ilgai neteko sukti galvelės— įnirtę katinai šuoru prasisuko sodo užkampyje...
Veltui ryto rasa bandė gaivinti nulūžusį žiedą. Pažinimas buvo žiaurus jam...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-04-09 12:30:59
Pažinimo vaisiai tik iš pradžių būna kartūs, vėliau jie neša gėrį. Pritariu ir aš atkakliajai, nors žiedelio gaila.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-04-09 09:51:58
Toks tas gyvenimas — žiaurus. Tačiau šaknys liko, pritariu atkakliajai...
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-09 00:26:12
Vos išdygusi ji matė įvairovės kupiną pasaulį.
Gyvybingi katinai – to dalis. Išgyvena po aršiausių mūšių.
Švelniajam, tyrajam pradui sunkiau (čia mintis pastiprinta išvis žiauria patirtimi).
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-04-08 16:20:28
Gamta yra gamta - vieni žūsta, kad kiti išgyventų... nors man irgi to žiedelio gaila :(
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-04-08 09:57:01
Teks laukti kito pavasario... Nes nulūžo tik žiedelis, o šaknelės liko...