Susimaliau į miltus esamąjį laiką,
Mieliems vaiduokliams kepsiu pyragus
Ir vienišėjimas, atrodęs toks besaikis,
Kitokį turinį visai įgijęs bus.
Ištrykš iš sielos maldos, giesmės, dainos,
Būtis po lašą iš akių kupės.
Kam suturėti, kas pastoviai mainos,
Jeigu taip išperkamos kaltės be kaltės?
Švelni glamonė tįstančių šešėlių.
Ar besvarbu, kam skambina varpai?
Pasisvečiuot Anapus kviečia mielos vėlės.
Argi už viską
dėkui pasakai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-07 08:39:15
Ir vienišėjimas, atrodęs toks besaikis,
Kitokį turinį visai įgijęs bus.
O, kad žmogus žinotų savo ateities perspektyvą.. .Deja, visų lemtis baigiasi toje pačioje stotelėje. Patiko filosofinis požiūris į tai, kas neišvengiama.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-04-05 20:03:06
iš gerų miltų ir pyragas (eil.) geras.
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2016-04-05 13:46:54
Jausmai filosofiniai, – rimtesnis eilėraštis, negu išsyk atrodo. Rečiau taip pasitaiko: nors svarus, gaivumas jaučiasi.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-04-05 10:47:29
Pasisvečiuoti gal būtų ir nieko, bet kad pavyktų sugrįžti...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-05 10:02:48
Nuostabu. Be žodžių...