Susimaliau į miltus esamąjį laiką,
Mieliems vaiduokliams kepsiu pyragus
Ir vienišėjimas, atrodęs toks besaikis,
Kitokį turinį visai įgijęs bus.

Ištrykš iš sielos maldos, giesmės, dainos,
Būtis po lašą iš akių kupės.
Kam suturėti, kas pastoviai mainos,
Jeigu taip išperkamos kaltės be kaltės?

Švelni glamonė tįstančių šešėlių.
Ar besvarbu, kam skambina varpai?
Pasisvečiuot Anapus kviečia mielos vėlės.
Argi už viską dėkui pasakai?