Santrauka:
Išlydėjau sūnų...
Dar tamsu. Garsiai rėkia pakirdusios gervės.
Panešėju nedidelę mantą lydėdama.
Raganaudama šauksiuosi gyvo vandens, kad suvargęs, sūnau, atsigertum,
Bet ginkdie ne iš avino pėdos.
Išeinu su tavim — ilgesinguoju nerimu savo vaisumą nešiosiu
Ir vainosiu kvailus godumu šio pasaulio galinguosius.
Ima blukti dangus. Suboluoja kaip rūbas drobinis beržų kiemo tošys.
Jau matyt, kad žegnonei ranka ilgėliau negu visad pakimba.
Aš juk laukiu tavęs dar iš kiemo toli neišėjusio,
O krūtinėje rėkia širdis kaip tamsybėj pasaulio pakirdusi gervė.
Patikėk, gyvu vandeniu tau iš dangaus sulašėsiu.
Tu sugrįši namo. Tik iš avino pėdos negerki.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-04-05 11:00:14
Gervės klyksmais iš motinos širdies...
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-04-04 21:53:25
Labai labai laabai patiko.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-04-04 16:31:33
Eilėraštis iš didžiosios raidės...
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-04 14:49:21
"Tu sugrįši namo.Tik iš avino pėdos negerki " - visų motinų viltis ir prašymas.Nuoširdu ir stipru.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-04-04 12:05:05
Stiprus, kaip ir visos Nijolenos eilės, širdį gniaužiantis.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-04 08:41:10
Aš esu kitos nuomonės. Reikia, kad ne vaikai mokėtų perskaityti, o galingieji atvirstų iš zombių į žmones ir pajaustų motinų skausmą, išlydint vaikus.
Profesionalus, išminties kupinas eilėraštis.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-04 08:24:54
Patikėk, gyvu vandeniu tau iš dangaus sulašėsiu.
Tu sugrįši namo. Tik iš avino pėdos negerki.
Labiausiai patiko pabaiga. Viskas pasakyta. Tik reikia, kad tie mūsų vaikai mokėtų perskaityti...