Sulaukus vėl skambučio tavo,
Kai žodžiai žiedlapiais lelijų,
Kas pamiršta, ir vėl atgijo –
Be pumpurų, bet sužaliavo...
O pažadais nebesibarstėm –
Išpildyt jiems neskirta laiko.
Ir suvokimas mus sulaikė –
Menki daigeliai sunkiai tarpsta.
Lai žydi atminimų sodai
Net ir žiedais tuščiaviduriais...
Svarbu, kad po šakelę turim,
Kurios abiem pražys vienodai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2016-04-04 22:01:04
Lai žydi atminimų sodai...
Jei norisi skaityti antrą kartą, reiškia kažkas įdomaus eilėraštyje yra. Ačiū.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-04-04 14:54:28
"Svarbu, kad po šakelę turim, kurios abiem pražys vienodai" - argi gali būti nuoširdžiau? Juk žydėjimo laukia kiekviena širdis...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-04-04 13:17:43
Tokie dažniausiai ir būna atminimų sodai... Labai mielas eilėraštis...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-04-04 13:12:26
Svarbu, kad po šakelę turim,
Kurios abiem pražys vienodai.
Gyvybingos pavasarinės šakelės ir būsimas žydėjimas... Jauku.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-03 21:24:01
Manau, jeigu abu turite po šakelę, tai ne tik šakelės pražys, tai ir atminimų sodas sužydės ne tuščiaviduriais žiedais.
Labai gražus ir lyriškai "nutapytas" tas Jūsų sod as.
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-04-03 19:15:18
Nepaprastas sodas, jei jis atgaivos ir įkvėpimo, kurio vaisiais dalinamasi, šaltinis.
Vartotojas (-a): Burtažolė
Sukurta: 2016-04-03 19:06:58
Svarbu, kad po šakelę turim,
Kurios abiem pražys vienodai.
Ačiū!