Sulaukus vėl skambučio tavo,
Kai žodžiai žiedlapiais lelijų,
Kas pamiršta, ir vėl atgijo –
Be pumpurų, bet sužaliavo...

O pažadais nebesibarstėm –
Išpildyt jiems neskirta laiko.
Ir suvokimas mus sulaikė –
Menki daigeliai sunkiai tarpsta.

Lai žydi atminimų sodai
Net ir žiedais tuščiaviduriais...
Svarbu, kad po šakelę turim,
Kurios abiem pražys vienodai.