Išsitrauksiu tave iš gilaus tarsi raistas tylėjimo,
Iš po odos glamones saldžias, bet jau būtas išgarinsiu.
Mūsų aistros kadais virš uolėtų krantų išsiliejo
Ir į Rojų vartus iš Skaistyklos plačiai atsidarė.
Lašas kilo garais ant įkaitusio kūno nutiškęs,
Lengvumu debesies į jutimų aukštybes kad kiltų.
Išsijoja jausmai kategorijas
niekas ir
viskas,
O glamonių preliudija priima tiesą be šilko.
Išpakuoji mane palengva it brangiausiąją dovaną,
Tavo žvilgsnio gelmėj laimės ugnys nebūtos užsidega.
Ilgesys toks saldus, nebūties ledas aiškiai per plonas,
Kai šventa bendratis, radus kauburį smėlio, susigeria.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-03 14:46:24
Pritariu prieš mane komentavusiems.
Tiesą sakant, jeigu Jus išpakuoja it brangiausią dovaną, reiškia Jūs to nusipelnėte ir esate verta.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-04-03 14:42:06
Galima suprasti ir tradicinio velnio gundymus, bet vis dėlto man viskas ryškiai susiję su įvairiomis (žmogaus žmogui) jausmo pakopomis ir ilgesiu.
Gražiai, vešliai išreikšta, žmonių bendratis pereina ir į platesnę mintį, puiki pabaiga.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-04-03 14:05:13
Suintrigavo eilėraštis jau nuo pirmos eilutės. Na, galvoju, jei jau jį išsitraukia iš raisto, tai bus apie kipšą kokį tai eilėraštis. Akurat. Ir tas kipšas elgiasi labai apgalvotai ir metodiškai: išsipakuoja Ją palengva ir padega (aistros - laimės ugnimi). Viskas vainikuojasi Šventa bendratimi. Patinka man tokio stiliaus eilėraščiai.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-04-03 10:27:09
Meistriškai valdot žodį, sakiau ir sakysiu, kad jūsų žodynas beribis.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-04-03 06:49:25
Turtingas, gilus ir jaudinantis. Ačiū