Buvo vasara, tėviškėj vakaras,
Flioksais darželis kvepėjo,
O karklyne, ties upeliu,
Lakštingala taip įkalbinėjo,
Išėjau, atsisėdau po liepa
Ir ilgai klausiaus primadonos
Gražiausio karklyno scenoj.
O varlės baloj taip pat kartojo,
Gamtos orkestro ir mes atstovės,
Mėnuo linksmai šypsojos.
Ir buvo toks šventas vakaras,
Kai gieda paukštis visai visatai
Tokiu šventu, ramiu balsu,
Nutyla žodžiai, nurimsta mintys,
Kažkur žiogelis groja smuikeliu.
Nuo maloningų garsų gausybės
Apsvaigęs įžengiau trobon
Ir paskendau sapnų saldybėj,
Motulės pasakoj neužbaigtoj.
poeta
2016-04-02 08:57:25
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-02 18:28:51
Įsivaizduoju, kaip smagu pasinerti į gamtos garsus. Tik pagalvojau, kad lakštingalai lyg ir per prastas varlių pritariamasis choras. Primadona pasirinko nevykusią vietą (prie kūdros).
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-04-02 15:17:01
Taip. Gerai (kartais) apsvaigti.