Buvo vasara, tėviškėj vakaras,
Flioksais darželis kvepėjo,
O karklyne, ties upeliu,
Lakštingala taip įkalbinėjo,
Išėjau, atsisėdau po liepa
Ir ilgai klausiaus primadonos
Gražiausio karklyno scenoj.
O varlės baloj taip pat kartojo,
Gamtos orkestro  ir mes atstovės,
Mėnuo  linksmai šypsojos.
Ir buvo toks šventas vakaras,
Kai gieda paukštis visai visatai
Tokiu šventu, ramiu balsu,
Nutyla žodžiai, nurimsta mintys,
Kažkur žiogelis groja smuikeliu.
Nuo maloningų garsų gausybės
Apsvaigęs įžengiau trobon
Ir paskendau sapnų saldybėj,
Motulės pasakoj neužbaigtoj.