Santrauka:
Eilėraštis apie praėjusio laiko ilgesį
Apkabinsiu pavargusį medį
Nuo audrų, nuo lietaus ir nuo vėjų,
Pasakysiu, kad grįšiu netrukus,
Kur jaunystės keliais išskubėjau.
Užsidėsiu šermukšnių karolius,
Pasiklosiu pelynų po kojom,
Jau seniai, jau seniai negirdėjau,
Ką čia medžiai gimtinės svajoja.
Pakalbėsiu su medžiais, priglausiu,
Vėl girdėsiu alsavimą ramų.
Gal, sakau, čia prisėsti reikėtų –
Gervių virtinės jau iškeliavo...
Ir lai krykščia padangėje gervės,
Atsisveikina, moja, plasnoja.
Vieną plunksną dar rasiu pasodėj –
Ji man tėviškės meilę atstoja.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-04-01 21:10:36
labai gražios eilės,tėvynė brangus dalykas
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-04-01 15:40:01
Kūrinyje aprėpiama platesnė tema, nei apibūdinta santraukoje, - jame reiškiama švelni, tikra, ilgesinga meilė Tėviškei ir Tėvynei. Meile ir ilgesiu dvelkia kiekvienas eilėraščio žodis.
Autorius mato ir rašo širdimi.
Puikus darbas.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-04-01 06:20:29
Nuostabios eilės. Skaitant apima toks jausmas lyg visa tai stebėčiau ir jausčiau.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-03-31 23:14:59
Ilgesinga...