Apkabinsiu pavargusį medį
Nuo audrų, nuo lietaus ir nuo vėjų,
Pasakysiu, kad grįšiu netrukus,
Kur jaunystės keliais išskubėjau.
 
Užsidėsiu šermukšnių karolius,
Pasiklosiu pelynų po kojom,
Jau seniai, jau seniai negirdėjau,
Ką čia medžiai gimtinės svajoja.
 
Pakalbėsiu su medžiais, priglausiu,
Vėl girdėsiu alsavimą ramų.
Gal, sakau, čia prisėsti reikėtų –
Gervių virtinės jau iškeliavo...
 
Ir lai krykščia padangėje gervės,
Atsisveikina, moja, plasnoja.
Vieną plunksną dar rasiu pasodėj –
Ji man tėviškės meilę atstoja.