Tarsi kalbėčiau su tavim –
Gyvenimą dėlioju savo...
Nei ką pridėt, nei ką atimt,
Ką per daugybę metų gavus.
Ar verta grįžti, kur seniai
Sulūžęs raktas jau kelintas?
Bet nesudūla sakiniai,
O jiems trintuko nėr ištrinti.
Kas glūdi stalčiuos atminties,
Vertė per laiką nenumenksta.
Save baru: ko ten kuities?
Bet vėl minu tą patį slenkstį...
--------------------------------------
... Ir išdavikė ašarėlė
Nuslysta neilgai virpėjus...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-04-01 12:15:11
Atminties namuos niekas nesudūla, bet laikas - geriausias gydytojas.Į senas duris - naujų raktų nereikia :::))). Patiko.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-03-30 13:20:59
Labai artimi atminties takai. Jie neišdyla, nes stalčiai neužverti.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-29 21:52:59
labai labai gražiai nuvilnijo, lyg ta išdavikė nuslydus ašarėlė...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-29 21:35:50
Griežtai, bet teisingai. Tačiau išdavikė ašarėlė suteikia dar vilties.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-03-29 20:21:07
Tie takai į atminties stalčiukus... Dėkui, patiko