Tarsi kalbėčiau su tavim –
Gyvenimą dėlioju savo...
Nei ką pridėt, nei ką atimt,
Ką per daugybę metų gavus.

Ar verta grįžti, kur seniai
Sulūžęs raktas jau kelintas?
Bet nesudūla sakiniai,
O jiems trintuko nėr ištrinti.

Kas glūdi stalčiuos atminties,
Vertė per laiką nenumenksta.
Save baru: ko ten kuities?
Bet vėl minu tą patį slenkstį...
--------------------------------------
... Ir išdavikė ašarėlė
Nuslysta neilgai virpėjus...