Skaisti gležna snieguole,
žiedelis tavo baltas –
tu saule patikėjai –
jos spindulių prikelta,
suplėšei sniego rūbą
ir pakilai į šviesą,
kad liudytum pasauliui
prisikėlimo tiesą...
Jei po žeme apmiręs,
ar po sniegu dar miegi –
gali tu prisikelti ,
pažinęs saulės jėgą –
jei tu ja patikėsi,
kaip ta gležna gėlelė,
ir tu pro kietą gruodą
praskinsi savo kelią –
ir džiuginsi kiekvieną,
ir skleisi naują viltį,
o saulei tu dėkosi,
kad leido tau pakilti,
kaip tai gležnai snieguolei
iš savo kapo šalto,
kad skleistųsi laimingas
žiedelis tavo baltas...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-29 21:54:33
labai gražios eilės, palietė širdį
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-29 21:15:54
Lyriškos, viltingos eilės su potekste.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-29 18:54:40
Šviesus, mielas eil.
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2016-03-29 18:38:57
labia grazioso eilės
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-03-29 18:17:24
Mes kartais savim tikim mažiau nei gležnas augalėlis... Ačiū
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-03-29 18:00:43
Nuostabiai sušildė širdį, iki graudulio... Ačiū