Šventą rytą
Skaitau senus laiškus –
Juose šitiek šviesos,
Atsargumo –
Neužgauti,
Nesugriauti,
Išsaugoti,
Išsūpuoti draugystę –
Tarsi kūdikį.
Kur tas pirmas žingsnis iš jos į vienatvę,
Iš šviesos į tamsą,
Iš pilnatvės į tuštumą?
Nebereikia...
Niekada,
Jau niekada,
Jau niekada niekada daugiau neleisiu sau patikėti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2016-03-29 18:31:39
Nei vienas nei du,
Kai sulauksi mano matų bus šviesiau.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-03-29 14:53:31
Visada, visada, visada reikia tikėti...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-03-29 11:27:09
šviesiomis spalvomis nutapyti posmai
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-03-29 08:29:12
Užsivėrimo būsena tokia pat reali, kaip ir atsilapojimas, kiekvienas turi tokią teisę, ypač, kai senatvė užspeičia ir jausena kaip nuskausto, nuvilto vaiko...