Nežinau

Ilgalaikė hipnozė pasibaigė.
Užrūdijo jausmų kamertonai.
Nebešauna mintis
Meiliai tiest į viens kitą rankas.
Juoda — balta kas sau.
Žodžių ledas ėjimui per plonas,
Atminties kibrikštis
Vėl įžiebti aistroms per menka.

Nebeverta svajot —
Tiesia nuodą kaip vaistą senatvė,
O savu teisumu
Išsibadėm dar vakar akis.
Auksines dieneles
Dvi rodyklės sukarpiusios čeksi.
Kur stiklinė vandens?
Mes abudu vienodai sausi.

Atsikliūsiu buity,
Tarpe sąšlavų. Nė nematysi.
Pamaniau — išlepai,
Kad nė ačiū  daugiau nesakai.
Apčiuopiu, jog kamputy akies
Nebe ašara — stingstantis gipsas.
Išeini? Išeinu.
Nežinau, ar dėkoti už tai?
 
Nijolena

2016-03-28 08:49:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2016-03-29 10:08:31

Talentingai, tikroviškai, širdimi...

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-03-28 22:25:30

Stipru ir išraiškinga

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-03-28 21:31:18

Niekada ir niekas nėra per vėlu: nei svajonėms, nei laimei. Nereikia kaltinti senatvės. Senatvė čia  nei prie ko. Viskas praeina. Ne tik nemalonumai, bet ir liūdesys. 
Tikra tiesa, kad Jūsų eilės yra gilios ir iš širdies einančios.

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-03-28 17:46:59

Visos jūsų eilės ne paviršiumi... Visada užčiuopiat giliai.