Ilgalaikė hipnozė pasibaigė.
Užrūdijo jausmų kamertonai.
Nebešauna mintis
Meiliai tiest į viens kitą rankas.
Juoda — balta kas sau.
Žodžių ledas ėjimui per plonas,
Atminties kibrikštis
Vėl įžiebti aistroms per menka.
Nebeverta svajot —
Tiesia nuodą kaip vaistą senatvė,
O savu teisumu
Išsibadėm dar vakar akis.
Auksines dieneles
Dvi rodyklės sukarpiusios čeksi.
Kur stiklinė vandens?
Mes abudu vienodai sausi.
Atsikliūsiu buity,
Tarpe sąšlavų. Nė nematysi.
Pamaniau — išlepai,
Kad nė ačiū daugiau nesakai.
Apčiuopiu, jog kamputy akies
Nebe ašara — stingstantis gipsas.
Išeini? Išeinu.
Nežinau, ar dėkoti už tai?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-03-29 10:08:31
Talentingai, tikroviškai, širdimi...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-03-28 22:25:30
Stipru ir išraiškinga
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-03-28 21:31:18
Niekada ir niekas nėra per vėlu: nei svajonėms, nei laimei. Nereikia kaltinti senatvės. Senatvė čia nei prie ko. Viskas praeina. Ne tik nemalonumai, bet ir liūdesys.
Tikra tiesa, kad Jūsų eilės yra gilios ir iš širdies einančios.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-03-28 17:46:59
Visos jūsų eilės ne paviršiumi... Visada užčiuopiat giliai.