Nežinau
Ilgalaikė hipnozė pasibaigė.
Užrūdijo jausmų kamertonai.
Nebešauna mintis
Meiliai tiest į viens kitą rankas.
Juoda — balta kas sau.
Žodžių ledas ėjimui per plonas,
Atminties kibrikštis
Vėl įžiebti aistroms per menka.
Nebeverta svajot —
Tiesia nuodą kaip vaistą senatvė,
O savu teisumu
Išsibadėm dar vakar akis.
Auksines dieneles
Dvi rodyklės sukarpiusios čeksi.
Kur stiklinė vandens?
Mes abudu vienodai sausi.
Atsikliūsiu buity,
Tarpe sąšlavų. Nė nematysi.
Pamaniau — išlepai,
Kad nė ačiū daugiau nesakai.
Apčiuopiu, jog kamputy akies
Nebe ašara — stingstantis gipsas.
Išeini? Išeinu.
Nežinau, ar dėkoti už tai?